2015 m. kovo 5 d.
Naujienos
Apie biurą
ES reikalų svarstymas Seime
Europos Parlamento nariai iš Lietuvos
Bendra informacija apie ES
Euras Lietuvoje
Europos Sąjungos institucijos
Aktualūs dokumentai
Klauskite - atsakome
Skaitykla
Seimo EIB renginiai
Europos Savaitė Seime
Seimo Europos klubas
Pirmininkavimas ES Tarybai
IPEX ir Seimas
Svečių knyga

 

Dirbame
Pirmadienis - Ketvirtadienis:
8.00 val. – 17.00 val.
Penktadienis:
8.00 val. - 15.45 val.
 

 

Seimo Europos 
informacijos biuras

Gedimino pr. 53
(3-ieji Seimo rūmai)
Vilnius-2, LT-01109

Tel. +370-5-239-60-00
Fax. +370-5-239-65-95
E-mail:
eib@lrs.lt

Prisijungimo vardas: 

Slaptažodis: 
Prisiminti
Naujienos

2015-03-05
Europos Parlamento Pirmininkas Martinas Šulcas pasveikino Lietuvą Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio proga

Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė Briuselyje Europos Parlamente, kur surengtas iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-ečio paminėjimo renginys, pokalbiui susitiko su Europos Parlamento Pirmininku Martinu Šulcu (Martin Schulz).

Per susitikimą, aptariant geopolitinę ir Rytų partnerystės temą, Martinas Šulcas pabrėžė, kad jam ypač nerimą kelia Rusijos veiksmai ir tai, kad šie veiksmai gali būti neprognozuojami. Europos Parlamento Pirmininkas akcentavo, kad Ukrainos ekonominė padėtis yra labai kebli ir, suprantama, jai reikia pagalbos. Vėliau renginyje sveikindamas Lietuvą su Nepriklausomybės atkūrimo gražia sukaktimi, Europos Parlamento Pirmininkas Martinas Šulcas sakė, kad jis yra Lietuvos draugas, kad visada nuoširdžiai palaiko Lietuvą ir žavisi jos žmonėmis. Kalbėdama per Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 25-mečio minėjimą Europos Parlamente Seimo vadovė pabrėžė, koks svarbus tuomet buvo vidinis lietuvių tautos apsisprendimas.

„Kovo 11-osios Nepriklausomybės Aktas buvo brandžios ir sąmoningos tautos pasirinkimas. Tautos, kurios ryžto, dvasios stiprybės ir laisvės siekio nepajėgė užslopinti niekas: nei drastiškai perrašyta istorija, nei nuolatinės pastangos ištrinti tautos atmintį. Nes laisvė buvo mūsų tautos egzistencinė būtinybė, jos būties prasmė ir vienintelis įmanomas kelias „čia ir dabar“. Laisvė tapo galingesne už bet kokios prievartos ar net mirties baimę“, – teigė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.

Plačiau

2015-03-04
Lietuviai dažniau nei vidutinis europietis renkasi atostogas užsienyje

2015 m. sausio mėnesį atlikta Eurobarometro apklausa parodė, kad septyni iš dešimties europiečių mažiausiai vienai nakčiai buvo išvykę iš savo gyvenamosios vietos asmeniniais ar profesiniais tikslais. Daugiausia keliauja švedai (87 proc.), liuksemburgiečiai (83 proc.), airiai (82 proc.) ir olandai (80 proc.), mažiausiai – portugalai (52 proc.) ir rumunai (53 proc.). 59 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė keliavę 2014 metais ir tai yra 4 procentiniais punktais daugiau negu 2013 metais. Populiariausia atostogų trukmė – nuo 4 iki 13 naktų (tokios trukmės atostogas renkasi 56 proc. apklaustųjų), 49 proc. europiečių nurodė atostogavę trumpai, t.y. iki trijų naktų.

Savo pagrindines, t.y. tas, kurias laiko svarbiausiomis, atostogas Lietuvoje praleido 32 proc. lietuvių (2015 metais Lietuvoje atostogauti planuoja 45 proc. tautiečių). Savo šalį atostogoms renkasi vidutiniškai 40 proc. europiečių. Daugiausiai savo šalyje atostogauja graikai (84 proc.) ir kroatai (80 proc.).  39 proc. apklaustų ES gyventojų nurodė atostogaujantys kitose ES šalyse, o 21 proc. savo atostogoms renkasi ne ES valstybes.

Plačiau

2015-03-04
Europos Sąjunga pradeda konsultacijas dėl būsimų santykių su kaimyninėmis šalimis

Šiandien Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini ir už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingas Komisijos narys Johannesas Hahnas pradeda konsultacijas dėl Europos kaimynystės politikos (EKP) ateities. Paskutinį kartą EKP buvo persvarstyta 2011 m. Nuo to laiko kaimyninėse šalyse įvyko svarbių pokyčių, todėl dabar būtina iš pagrindų persvarstyti šią politiką grindžiančius principus, jos mastą ir tai, kaip reikėtų taikyti šios politikos priemones.

Siekiama iki liepos mėn. pabaigos kuo išsamiau konsultuotis su kaimyninių šalių partneriais ir visos ES suinteresuotaisiais subjektais. Po šių konsultacijų, rudenį, bus paskelbtas komunikatas, kuriame bus išdėstyti pasiūlymai dėl tolesnės EKP krypties. Vykdant konsultacijas bus atsižvelgiama į keturis prioritetus: diferencijavimas, kryptingumas, lankstumas, atsakomybė ir matomumas. Jau dabar nustatytos penkios abiem pusėms reikšmingos sritys: prekyba ir ekonominė plėtra, tinklų sujungimas, saugumas, valdymas, migracija ir judumas.

Siekiant glaudesnių ES ir kaimyninių šalių ryšių, 2003 m. pradėta vykdyti EKP. Šios kaimyninės šalys pietuose yra Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanas, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija ir Tunisas; rytuose – Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.

Plačiau

2015-03-04
Europos Komisija pradės viešą konsultaciją dėl Europos kaimynystės politikos ateities

Pastarąjį kartą Europos kaimynystės politika buvo peržiūrėta 2011 m. Atsižvelgiant į svarbius pokyčius, įvykusius nuo to laiko, būtina iš esmės peržiūrėti šios politikos principus, aprėptį ir naudotinas priemones. Po šios viešosios konsultacijos rudenį bus paskelbtas komunikatas dėl būsimos Europos kaimynystės politikos krypties.

Šiandien,  kovo 4 d. 12.15 val. Lietuvos laiku vyks ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai F. Mogherini ir EK nario J. Hahno spaudos konferencija.

Kviečiame šią spaudos konferenciją stebėti Europe by Satellite (EbS) kanalu. Transliacijos adresas internete: www.ec.europa.eu/ebs

Planuojamų transliacijų tvarkaraštį rasite čia: http://ec.europa.eu/avservices/ebs/schedule.cfm

Plačiau

2015-03-03
Aplinkos ataskaita rodo ES veiksmų naudą

Šiandien paskelbta Europos aplinkos būklės ir perspektyvų ataskaita rodo akivaizdžią ES aplinkos politikos per pastaruosius 5 metus naudą piliečiams. Europiečiai kvėpuoja švaresniu oru ir naudojasi švaresniu vandeniu, į sąvartynus išmetama mažiau atliekų ir daugiau jų perdirbama; be to, aplinkos politika skatina darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Tačiau ataskaitoje įspėjama, kad ilgalaikis Europos tikslas „gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“, iškeltas bendrojoje Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programoje (7-oji AVP), negali būti pasiektas esant dabartinei aplinkos ir susijusių sričių politikai.

Europos aplinkos agentūros parengta 2015 m. Europos aplinkos būklės ir perspektyvų ataskaita (SOER 2015) yra kompleksinis Europos aplinkos būklės vertinimas, į kurį įtraukti pasaulio, regionų ir šalių lygmens duomenys ir šalių palyginimai. Ataskaitoje taip pat pateikiamos artimiausių penkerių ar daugiau metų perspektyvos ir perspėjama dėl aplinkos būklės prastėjimo, kuris savo ruožtu neigiamai veikia žmonių gerovę, grėsmės. Atlikta analizė rodo, kad politika turėtų būti formuojama darniau – į šį raginimą Komisija žada atsakyti 2015 m. naujomis aplinkos srities iniciatyvomis, tarp kurių bus naujas išsamesnis žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinys, ES biologinės įvairovės strategijos peržiūra, vandenynų valdymo veiksmų planas ir pakeistas oro kokybės dokumentų rinkinys.

Plačiau

2015-03-03
Seimo TS-LKD frakcijos nario A. Ažubalio pranešimas: parlamentaras ragina pasiūlyti ES narystės perspektyvą Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai, perspėja dėl Baltarusijos

Prieš kovo 4–6 d. Rygoje vyksiančią Europos Sąjungos Tarpparlamentinę bendros užsienio, saugumo ir gynybos politikos konferenciją Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, šešėlinis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis kreipėsi į ES partnerius su dviem pasiūlymais.

Europos Parlamento bei ES valstybių narių užsienio reikalų komitetų pirmininkams adresuotame Seimo nario laiške siūloma skubiai apsispręsti dėl aiškaus ir nedviprasmiško ES narystės perspektyvos suteikimo Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai.

„Neeilinė saugumo situacija Rytų Europos regione kelia neeilinius uždavinius Europos Sąjungai įgyvendinant Rytų partnerystės politiką. Remiantis Lietuvos valstybės patirtimi, galime drąsiai teigti, kad narystės perspektyvos suteikimas yra pagrindinis postūmis demokratinėms reformoms. Šiandien, Rusijos agresijos Rytų Europoje akivaizdoje, tos pačios europietiško kelio ir narystės ES perspektyvos atvėrimas Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai turėtų tapti pagrindiniu pavasario Rygos viršūnių susitikimo rezultatu“, – teigia Seimo narys.

Savo kreipimesi šešėlinis užsienio reikalų ministras taip pat perspėja ES valstybių atstovus nekartoti 2008–2010 m. klaidos santykiuose su Baltarusija, kai pernelyg lengvai patikėta A. Lukašenkos ikirinkiminiais pažadais, pasibaigusiais areštais, persekiojimu ir susidorojimu su vietos demokratine opozicija. Dėl to A. Ažubalis siūlo atidėti supaprastinto vizų režimo Baltarusijai klausimo sprendimą.

Plačiau

2015-03-02
Europos Parlamente bus paminėtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-metis

Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio sukakčiai Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės vadovaujama delegacija kovo 3–5 dienomis vyks į Briuselį dalyvauti Kovo 11-osios 25-mečio minėjimo renginyje Europos Parlamente.

Kartu su Seimo vadove vyks Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, Seimo Pirmininko pavaduotojas Jaroslavas Narkevičius, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, Seimo nariai Arminas Lydeka ir Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Vaclovas Patackas.

Kovo 4 d. Solidarumo aikštėje prie Europos Parlamento Seimo delegacija Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį paminės su lietuvių bendruomene Belgijoje. Renginio metu į dangų pakils šventiniai balionai.

Vakare ši sukaktis bus paminėta Europos Parlamente. Renginio metu Lietuvą pasveikins Europos Parlamento Pirmininkas Martinas Šulcas, sveikinimo žodį taip pat tars Seimo Pirmininkė L. Graužinienė ir Lietuvos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje ambasadorius Raimundas Karoblis. Minėjimo dalyviams koncertą dovanos vienas garsiausių Lietuvos akordeonistų Martynas Levickis, kurio pasirodymą papuoš Lietuvos istoriją, nueitą Nepriklausomybės kelią atspindinčios nuotraukos, svečiai taip pat turės galimybę apžiūrėti garsių Lietuvos dailininkų darbus.

Plačiau

2015-03-02
Eurostatas: ES pastebimos nedarbo mažėjimo tendencijos

Šiandien paskelbtais Eurostato duomenimis, 2015 m. sausio mėnesį nedarbo lygis Europos Sąjungoje sudarė 9,8 proc. Tai yra mažiau, palyginus su praėjusiais metais, kuomet nedarbas sudarė atitinkamai 9.9 proc. gruodį ir 10,6 proc. sausį.

Lietuva atitinka ES vidurkį – 2015 m. sausio mėnesį fiksuotas 9,8 proc. nedarbas (palyginimui - prieš metus nedarbo lygis Lietuvoje buvo 11,4 proc.). Mažiausias nedarbo lygis visoje Europos Sąjungoje buvo fiksuotas Vokietijoje (4,7 proc.) ir Austrijoje (4,8 proc.), didžiausias - Graikijoje (25,8 proc. 2014 m. lapkričio mėnesį) ir Ispanijoje. (23,4 proc.).

Nedirbančio jaunimo (asmenų iki 25 metų) dalis visoje ES sudarė 21,2 proc., euro zonai priklausančiose valstybėse narėse – 22,9 proc.. Tuo tarpu 2014 m. sausio mėnesį jaunimo nedarbas sudarė 23,3 proc. visoje ES ir 24,3 proc. eurozonoje. Lietuvoje, kaip ir bendrai ES, fiksuojamos jaunimo nedarbo mažėjimo tendencijos, t.y. 2015 m. sausio mėnesį jaunimo nedarbo lygis buvo 18,2 proc, o prieš metus  - 20,7 proc.

Plačiau

2015-02-27
Seimo Pirmininko pavaduotojo, Europos reikalų komiteto pirmininko Gedimino Kirkilo kalba konferencijoje „Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystė“

Laba diena gerbiami Seimo nariai, Jūsų Ekscelencijos Ambasadoriai, Europos Parlamento nariai, Europos Komisijos atstovai, Gerbiami svečiai,

2013 metų birželį Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) pradėjo derybas dėl didžiausio pasaulyje laisvos prekybos susitarimo – Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės.

Prieš dvejus metus, prasidėjus deryboms, JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) siūlė jas baigti „vienu benzino baku“ – greitai, neklaidžiojant ir neatidėliojant abipusiškai naudingo sprendimo.

Šiuo metu, pasibaigus septintajam derybų raundui, galime konstatuoti, kad derybos vyksta ne taip sklandžiai, kaip buvo tikėtasi pradžioje. Dviejų didžiausių, labiausiai išvystytų bei aukščiausius kokybės standartus sau keliančių pasaulio ekonomikų integravimas negali būti lengvas procesas. Matome sudėtingas, tačiau į priekį judančias derybas.  Matome abiejų pusių pasiryžimą pasiekti abi puses tenkinančius rezultatus, geriausiai išnaudojant sutarties siūlomus pranašumus.

Tikimasi, kad susitarimas padės atverti prekybą ir teigiama linkme paskatins ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą abiejose Atlanto vandenyno pusėse. Nors sutarties pavadinimas akcentuoja investicijas ir prekybą, sutartis apima daug platesnį klausimų ratą.

Pagrindinis sutarties tikslas yra harmonizuoti abiejų rinkų taisykles tokiose srityse kaip maisto ir produktų sauga, aplinkos apsauga, biotechnologijos ir nuodingų chemikalų tvarkymas, finansinės paslaugos, bankų sektorius ar vidaus paslaugų reguliavimas ir daugelyje kitų viešosios politikos sričių.

Plačiau

2015-02-27
„Liliputui“ Europos Komisija suteikė išskirtinio gaminio statusą

Lietuviškas sūris „Liliputas“ įtrauktas į ES saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą, suteikiant teisę šį produktą žymėti specialiu ženklu, kurį pripažįsta visos Europos Sąjungos šalys.

Tai jau 7-asis lietuviškas produktas, kuriam suteikiama speciali ES apsauga.  Iki šiol tradiciniais ir išskirtiniais gaminiais, kurie gali būti specialiai ženklinami, Europos Komisija buvo pripažinusi šešis Lietuvoje gaminamus produktus: Daujėnų naminę duoną, žemaitišką kastinį, Stakliškių midų, lietuvišką varškės sūrį, Seinų – Lazdijų krašto medų ir lietuvišką skilandį.

Visoje ES tokių produkte sąraše yra daugiau kaip 1200 įvairių sūrio, mėsos, vaisių ir daržovių, konditerijos gaminių. Daugiausiai jų įregistravusios Italija ir Prancūzija.

Plačiau

2015-02-26
EK skelbia Lietuvos ekonomikos iššūkių analizę

Šiandien Europos Komisija pereina prie kito 2015 m. Europos semestro ciklo etapo – pristato kiekvienai ES šaliai ir euro zonai skirtas ataskaitas, kuriose analizuojami jų ekonomikos iššūkiai. Šių dokumentų pagrindu, aptarus juos su ES valstybėmis narėmis, gegužės mėn. bus priimtos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos.

Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad nuo 2011 m. Lietuvoje atkurtas tvirtas ekonomikos augimas ir žymiai sumažėjo nedarbas. Vis dėlto šalis susiduria su iššūkiais, kurie galėtų turėti neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai ateityje. Ataskaitoje Europos Komisija nurodė, kad, be kita ko:

  • yra galimybių mokesčių sistemą padaryti palankesnę augimui. Mokestinės pajamos didele dalimi priklauso nuo netiesioginių mokesčių ir darbo jėgos apmokestinimo, o iš aplinkos ar turto mokesčių surenkamų pajamų dalis tebėra nedidelė.  
  • Lietuvos augimo potencialas susiduria su struktūriniais iššūkiais, kylančiais dėl visuomenės senėjimo, atsirandančio profesinių gebėjimų trūkumo ir mažų investicijų, ypač į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Darbinio amžiaus gyventojų skaičius sparčiai mažėja, o tai turi poveikį pensijų sistemos tvarumui.

Europos Komisija taip pat pabrėžia, kad svarbu tobulinti darbo santykių reguliavimą, mažinti gyventojų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, dalį ir tęsti Lietuvos integravimą į Europos energijos rinkas, kad būtų gerinamas energijos tiekimo saugumas.

Plačiau

2015-02-26
Minėsime atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės 25-metį

Prieš ketvirtį amžiaus – 1990 m. kovo 11 d. pirmuose laisvuose rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą, kuriai vėliau suteiktas Atkuriamojo Seimo pavadinimas, išrinkti Tautos atstovai priėmė vieną reikšmingiausių Lietuvos istorijoje sprendimų – atkurti Lietuvos Nepriklausomybę. Ši sukaktis bus paminėta renginiais tiek mūsų valstybėje, tiek užsienyje.

Skelbiame minėjimo programą, kurią parengė Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės vadovaujama politikų ir ekspertų darbo grupė. Dauguma numatytų renginių – atviri visuomenei. Kiekvieną parlamentinį renginį Seimo kanceliarija pristatys išsamiau.

Plačiau

2015-02-26
EK ragina Lietuvą įgyvendinti ES direktyvą dėl vairuotojo pažymėjimų

Šiandien Europos Komisija pateikė suvestinę, kurioje apžvelgiami 2015 m. vasario mėn. sprendimai dėl pažeidimų, kuriais EK imasi tam tikrų teisinių veiksmų prieš valstybes nares, netinkamai vykdančias ES teisėje nustatytus įsipareigojimus.

Europos Komisija paprašė Lietuvos ir kitų valstybių (Airijos, Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Ispanijos, Italijos, Kipro, Lenkijos, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos ir Vokietijos) teisingai įgyvendinti ES direktyvą dėl vairuotojo pažymėjimų (Direktyva 2006/126/EB). Lietuvos ir kitų minėtų valstybių yra prašoma prisijungti prie ES vairuotojo pažymėjimų tinklo. Naudotis šiuo tinklu būtina siekiant užtikrinti, kad asmeniui nebūtų išduodamas daugiau kaip vienas vairuotojo pažymėjimas, o tai svarbu didinant saugumą keliuose.

Šis raginimas – Europos Komisijos pagrįsta nuomonė, kuriuo valstybė narė įpareigojama per du mėnesius pateikti Komisijai informaciją apie priemones, kurių ji ėmėsi ES teisės aktams įgyvendinti. Jeigu valstybė narė toliau nesilaiko ES teisės aktų reikalavimų, Europos Komisija gali nuspręsti šį klausimą perduoti nagrinėti Europos Teisingumo Teismui.

Plačiau

2015-02-26
Seime aptartos laikinojo atokvėpio paslaugų perspektyvos Lietuvoje

2015 m. vasario 25 d. Seime vyko Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) bei Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ surengta apskritojo stalo diskusija „Mama, pailsėk!“. Apie laikinojo atokvėpio tarnybų steigimo aktualumą, kylančius iššūkius ir perspektyvas diskutavo neįgaliųjų organizacijų, savivaldos, kitų institucijų atstovai.

„Derėtų labiau plėsti bendruomenines paslaugas pažeidžiamoms visuomenės grupėms, jas daryti patvaresnėmis, stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybių. Todėl svarbus vaidmuo tenka nevyriausybinėms organizacijoms, kurios gali tapti patikimais savivaldybių partneriais ir profesionaliai paslaugų teikėjais, – sveikindama diskusijos dalyvius pažymėjo renginio globėja, SRDK pirmininkė Kristina Miškinienė. – Kaip puikus gerosios praktikos pavyzdys, užtikrinantis neįgaliųjų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę, galėtų būti įvardijamas laikinojo atokvėpio paslaugas inicijuojantis projektas Lietuvoje“.

Plačiau

2015-02-25
Energetikos sąjunga: ES vykdo įsipareigojimus nutraukti Lietuvos energetinę izoliaciją

Šiandien Europos Komisija paskelbė Energetikos sąjungos strategiją, kuri užtikrins įperkamą, konkurencingą, saugiai ir tvariai gaunamą energiją kiekvienam europiečiui. Ši strategija yra vienas iš dešimties J.-C. Junckerio vadovaujamos Europos Komisijos prioritetų, kurie bus įgyvendinti jos kadencijos metu.

ES yra didžiausia pasaulyje energijos importuotoja. Ji importuoja 53 proc. suvartojamos energijos už maždaug 400 mlrd. EUR kasmet. 12 valstybių narių, tarp jų ir Lietuva, neatitinka ES mažiausio jungčių planinio rodiklio – kad bent 10 proc. įrengtojo elektros energijos gamybos pajėgumo būtų galima įsigyti ar parduoti kitoje ES šalyje. 75 proc. ES pastatų energija naudojama neefektyviai, 94 proc. transporto priklauso nuo naftos produktų, kurių 90 proc. yra importuojami. Didmeninės elektros energijos kainos Europoje 30 proc. didesnės nei JAV, o didmeninės dujų kainos didesnės daugiau nei 100 proc.

Plačiau

2015-02-25
Seimo narių susitikime su Lietuvos atstovais ESBO buvo aptartas šios organizacijos vaidmuo Rusijos ir Ukrainos konflikto sureguliavime

2015 m. vasario 24 d. Seimo Užsienio reikalų komitetas organizavo susitikimą su Lietuvos atstovais, dirbančiais Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) institucijose, kurio metu buvo aptarta situacija Ukrainoje, ES misijos ir jų veikla, siekiant prisidėti sprendžiant Rusijos ir Ukrainos karinį konfliktą. Susitikime dalyvavo ESBO sekretoriato Konfliktų prevencijos centro direktoriaus pavaduotoja Rasa Ostrauskaitė, ESBO projektų Ukrainoje koordinavimo biuro vadovas ambasadorius Vaidotas Verba, Lietuvos Respublikos nuolatinis atstovas prie tarptautinių organizacijų Vienoje, ambasadorius Giedrius Čekuolis, Seimo Užsienio reikalų, Europos reikalų komitetų, Seimo delegacijos ESBO parlamentinėje asamblėjoje vadovai ir nariai.

Plačiau

2015-02-24
Lietuva užima 11-ą vietą ES skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse

Šiandien Europos Komisijos paskelbtame naujajame skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse glaustai apžvelgiamos visų valstybių galimybės naudotis ryšiu (ar daug kur įdiegtas spartus ir įperkamas plačiajuostis ryšys), naudojimosi internetu įgūdžiai, naudojimasis elektroniniais ištekliais (nuo naujienų iki prekybos), kaip išplėtotos svarbiausios skaitmeninės technologijos (e. sąskaitos, debesijos kompiuterija, e. komercija ir t. t.) ir skaitmeninės viešosios paslaugos (pavyzdžiui, e. valdžia ir e. sveikata).

2015 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse 0,5 bendro balo (vertinimo skalė nuo 0 iki 1) įvertinta Lietuva yra vienuolikta iš 28 ES valstybių narių. Palyginti su praėjusiais metais (9 vieta indekse), Lietuva nepasinaudojo spartaus ir nebrangaus plačiajuosčio ryšio tinklų, kurie yra plačiai prieinami, teikiamomis galimybėmis. Spartusis (+30 Mbps) plačiajuostis ryšys yra prieinamas 97 proc. namų ūkių. Tačiau plačiajuostį ryšį yra užsisakę tik 58 proc. namų ūkių (t. y. gerokai mažiau nei ES vidurkis – 70 proc.). Kita vertus, net pusė (49 proc.) šių vartotojų renkasi spartųjį plačiajuostį ryšį (ES vidurkis – tik 22 proc.). 25 proc. Lietuvos gyventojų nėra naudojęsi internetu, tačiau dauguma interneto naudotojų naudojasi e. bankininkyste (74 proc.) ir vaizdo telefonija (79 proc.). 18 proc. Lietuvos mažųjų ir vidutinių įmonių prekiauja internetu, o 11 proc. vykdo tarptautinę prekybą internetu.

Plačiau

2015-02-24
Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetai organizuoja tarptautinę konferenciją „Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė: laisva prekyba nuo Aliaskos iki Baltijos šalių“.

Vasario 27 d., penktadienį, 9 val. Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetai organizuoja tarptautinę konferenciją „Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė: laisva prekyba nuo Aliaskos iki Baltijos šalių“.

Tarptautinėje konferencijoje planuojama aptarti derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės eigą, galimą naudą Europos Sąjungos valstybėms narėms bei aktualiausius probleminius klausimus. Konferencijoje pasisakys derybose dalyvaujantys Europos Komisijos atstovai, ekspertai, Seimo nariai, Europos Parlamento nariai, pramonės atstovai ir kiti suinteresuoti asmenys.

Plačiau

2015-02-24
Seimo Europos informacijos biure vyks renginys-diskusija „Mama, pailsėk!“.

Vasario 25 d., trečiadienį, 10 val. Seimo Europos informacijos biure vyks renginys-diskusija „Mama, pailsėk!“. Savivaldos atstovai iš įvairių šalies savivaldybių, neįgaliųjų organizacijų bei kitų atsakingų institucijų atstovai diskutuos apie laikinojo atokvėpio tarnybų steigimo aktualumą, kylančius iššūkius ir perspektyvas. Renginio globėja – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė.

Laikino atokvėpio tarnybos paslaugos – tai galimybė palikti sutrikusio intelekto asmenį kuriam laikui specialistų priežiūrai. Tėvai ar globėjai, laikinai negalintys pasirūpinti savo vaiku, turėtų galimybę pasinaudoti Laikino atokvėpio tarnybos teikiamomis paslaugomis.

Diskusijoje bus aptarta, kaip patobulinti savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo galimybes, bus pristatytas laikinojo atokvėpio paslaugos teisinis reglamentavimas ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos psichikos sveikatos srityje.

Prieš renginį 9 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai) įvyks renginio dalyvių spaudos konferencija „Šešėlinė Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ataskaita: ar neįgaliųjų šeimos pagaliau sulauks atokvėpio“.

Plačiau

2015-02-23
Konferencijoje Seime – iniciatyva didinti piliečių dalyvavimą valstybės valdyme

Vasario 23 d., pirmadienį, 9.15 val. Seimo Konstitucijos salėje vyks konferencija „ES šalių socialinio dialogo praktikų apžvalga. Socialinio dialogo plėtros galimybės Lietuvoje“, kurią organizuoja Seimo Ekonomikos komitetas ir Lietuvos verslo konfederacija. Renginyje dalyvaus ir sveikinimo žodį tars Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.

Konferencijos pagrindinė tema – Lietuvoje steigiama Nacionalinė ekonominė ir socialinė taryba (NEST). Šis naujas modelis stiprins įvairių NVO, ekspertų, darbdavių, profesinių ir darbuotojų asociacijų, kooperatyvų, aplinkosaugos, neįgaliųjų organizacijų interesų atstovavimą ir dialogą su Seimo, Vyriausybės bei ministerijų atstovais.

Renginyje taip pat dalyvaus Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas, Investuotojų forumo direktorė Rūta Skyrienė.

Patirtimi dalysis svečiai iš užsienio: Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) atstovai Stafanas Nilsonas (Staffan Nilsson), Irinė Ivonė Pari (Irini Ivoni Pari), Martinas Sikeris (Martin Siecker) ir nepriklausoma ekspertė Skirma Kondratas.

Plačiau

2015-02-20
Seime bus paminėta Dangiškosios šimtinės didvyrių diena

Vasario 20 d., penktadienį, Seimo II rūmų parodų galerijoje Ukrainos ambasados Lietuvoje iniciatyva vyks visuomenei atviras renginys, skirtas Dangiškosios šimtinės didvyriams pagerbti. Pradžia – 12 val.

Minėjime dalyvaus Seimo vadovybės nariai, Seimo nariai, Ukrainos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka. Vyks bendros Lietuvos ir Ukrainos dvasininkų pamaldos. Ukrainiečių etnoroko grupė „TaRūta“ atliks Dangiškajai šimtinei skirtą kompoziciją.

Vasario 20-oji paskelbta Dangiškosios šimtinės didvyrių diena Ukrainos Prezidento Petro Porošenkos įsaku įamžinant atminimą Orumo revoliucijos metu 2013 m. lapkritį – 2014 m. vasarį žuvusių žmonių, gynusių demokratijos idealus, žmogaus teises, laisves bei europietišką Ukrainos ateitį.

13.30 val. Seimo Europos informacijos biure įvyks Ukrainos filmų studijos „Babilon‘13“ dokumentinio filmo „Stipresni už ginklus“ peržiūra.

Plačiau

2015-02-19
Ukrainiečių dokumentinio filmo „Stipresni už ginklus“ peržiūra

Rytoj, vasario 20 d., Seimo Europos informacijos biure įvyks Ukrainos filmų studijos „Babilon‘13“ dokumentinio filmo „Stipresni už ginklus“ peržiūra. Renginyje dalyvaus filmo bendraautorė, režisierė Larisa Artiugina ir Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje, šios peržiūros iniciatorius Petras Vaitiekūnas.

Pilnametražis dokumentinis filmas atskleidžia Ukrainos tikrovės evoliuciją nuo stichinių bandymų užimti Prezidento administracijos pastatą 2013 m. gruodžio 1 d. iki kruvinų mūšių Donecko oro uosto griuvėsiuose. Žiūrovui suteikiama galimybė pajausti tiek Maidano, tiek ir karo Ukrainos rytuose išaukštinimą ir neviltį. Ukrainos šalies kino teatruose filmas „Stipresni už ginklus“ buvo pradėtas rodyti praėjusių metų lapkričio 27 d. Ukrainos orumo revoliucijos metinių proga.

Dokumentinio filmo seanso (78 min.) Europos informacijos biure pradžia ˜– 13.30 val. Pageidaujančius dalyvauti filmo peržiūroje, maloniai prašytume registruotis Seimo svetainėje: http://www3.lrs.lt/pls/inter/renginiai_registracija.home.

Filmo anonsą galite peržiūrėti interneto svetainėje „Youtube“.

Plačiau

2015-02-13
Europos Komisija patvirtino Lietuvos kaimo plėtros programą

Europos Komisija oficialiai patvirtino Lietuvos kaimo plėtros programą. Joje bendrais bruožais išdėstyti Lietuvos prioritetai, kuriems įgyvendinti Lietuva ketina panaudoti 1,9 mlrd. EUR viešųjų lėšų (1,6 mlrd. EUR ES biudžeto lėšų ir 0,3 mlrd. EUR nacionalinių lėšų), numatytų 2014–2020 m.

Pagrindiniai Lietuvos kaimo plėtros programos tikslai – modernizuoti mažus ir vidutinius ūkius bei gerinti jų ūkinės veiklos rezultatus (numatyta paremti beveik 8000 ūkių), išsaugoti biologinę įvairovę (11 proc. žemės ūkio paskirties žemės), gerinti dirvožemio būklę (8 proc. žemės ūkio paskirties žemės), skatinti ekologinę žemdirbystę, kurti naujas darbo vietas (numatyta sukurti beveik 2000 darbo vietų) ir plėtoti kaimo vietoves bei vietos verslus. Numatyta apmokyti daugiau kaip 130 000 asmenų, įskaitant ūkininkus, žemės ir miškų valdytojus, maisto pramonės ir kaimiškųjų smulkaus bei vidutinio verslo įmonių atstovus. Bus siekiama pagerinti jų profesinius įgūdžius ir skatinti jų veiklos įvairinimą.

Plačiau

2015-02-11
Eurobarometro tyrimas rodo ES piliečių susirūpinimą kibernetiniu saugumu

Eurobarometro atlikto tyrimo (2014 m. spalio mėn.)  rezultatai rodo, kad 85 proc. interneto vartotojų Europos Sąjungoje mano, jog rizika tapti elektroninių nusikaltimų aukomis didėja, (taip manančių europiečių yra 9 proc. daugiau palyginus su 2013 metais), Lietuvoje tokios pozicijos laikosi 81 proc. gyventojų (6 proc. mažiau negu 2013 m.).

57 proc. Lietuvos gyventojų jaučiasi gerai informuoti apie elektroninių nusikaltimų pavojus. 74 proc. gyventojų nurodė, jog jiems kelia nerimą, kad internetinė asmeninė informacija nėra apsaugota interneto svetainių, o 69 proc. atsakė manantys, jog jų asmeninė informacija nėra apsaugota valdžios institucijų. 87 proc. lietuvių vengia atskleisti savo asmeninę informaciją internetu. 41 proc. lietuvių nurodė, kad, jiems atliekant sandorius internetu, labiausiai nerimą kelia, jog kažkas gali netinkamai panaudoti asmens duomenis, o 40 proc. atsakė nerimaujantys dėl mokėjimų internetu saugumo. 69 proc. lietuvių mano, jog jie patys gali pakankamai apsisaugoti nuo elektroninių nusikaltimų, pavyzdžiui, naudodami antivirusinę programinę įrangą; visoje Europos Sąjungoje taip manančių yra 74 proc.  62 proc. respondentų Lietuvoje nurodė turintys įdiegtą antivirusinę programą.

Plačiau

2015-02-11
Šiandien minima Europos skubios pagalbos numerio 112 diena

Vasario 11 d. (11/2) yra Europos bendrojo pagalbos telefono numerio 112 diena.  Šiuo numeriu galima nemokamai skambinti fiksuotojo ryšio ir mobiliaisiais telefonais ir išsikviesti skubios pagalbos tarnybas visose Europos Sąjungos šalyse, taip pat Šveicarijoje, Islandijoje, Turkijoje.

Europos Komisijos paskelbtos ataskaitos dėl 112 numerio naudojimo Europos Sąjungos šalyse duomenimis, Lietuvoje šiuo numeriu 2013 metais skambinta 3 817 583 kartus. Lietuvoje atsiliepti į šį skambutį vidutiniškai užtrunka 6 sekundes, o laikas, reikalingas skambinančiojo vietai nustatyti, vidutiniškai sudaro 1-2 sekundes (paklaidos dydis priklauso nuo to, ar skambinta iš fiksuoto, ar mobilaus ryšio bei nuo to, ar skambinta miesto, ar kaimo vietovėje).

Universaliųjų paslaugų direktyva reikalauja, kad valstybės narės užtikrintų vienodas galimybes ir neįgaliesiems naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis. Lietuvos bendrojo pagalbos cento duomenimis, Lietuvoje nuo 2014 m. birželio mėnesio skubią pagalbą galima išsikviesti ir numeriu 112 siunčiant SMS žinutę.

Plačiau

2015-02-10
Seime diskutuota apie Japonijos saugumo politiką naujoje geopolitinėje eroje

Vasario 9 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko Užsienio reikalų komiteto kartu su Japonijos ambasada Lietuvoje organizuota diskusija apie Japonijos saugumo politiką naujoje geopolitinėje eroje, kurioje pagrindinį pranešimą skaitė Tarptautinio Japonijos universiteto prezidentas prof. Šiniči Kitaoka (Shinichi Kitaoka).

VAIZDO ĮRAŠAS LIETUVIŲ KALBA, VAIZDO ĮRAŠAS ORIGINALO KALBA


Sveikindamas renginio dalyvius Užsienio reikalų komiteto pirmininkas prof. Benediktas Juodka pareiškė gilią užuojautą neseniai teroristų nužudytų Japonijos žurnalisto Kendzio Goto (Kenji Goto) ir Japonijos piliečio Haruno Jukavos (Haruna Yukawa) šeimoms ir artimiesiems bei visai gedinčiai japonų tautai, pasmerkė teroristinius aktus, kuriais siekiama bauginti. Pirmininkas prof. B. Juodka, įvardydamas besiplečiantį tarptautinį terorizmą kaip pasaulinę grėsmę visai tarptautinei demokratinei bendruomenei, susirinkusius užsienio valstybių diplomatus ir kitus diskusijos svečius užtikrino, kad Lietuva visada veiks kartu su tarptautine bendruomene kovoje prieš tarptautinį terorizmą.

Plačiau

2015-02-09
Seimo Europos informacijos biure – diskusija apie Japonijos saugumo politiką naujoje geopolitinėje eroje

Vasario 9 d., pirmadienį, Seimo Europos informacijos biure vyko diskusija apie Japonijos saugumo politiką naujoje geopolitinėje eroje. Renginį organizavo Seimo Užsienio reikalų komitetas ir Japonijos ambasada Lietuvoje. Moderatorius – Užsienio reikalų komiteto pirmininkas prof. Benediktas Juodka.

Renginyje dalyvavo ir pranešimus skaitė Tarptautinio Japonijos universiteto rektorius prof. Šiniki Kitaoka (Shinicki Kitaoka) ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų  instituto bei Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius dr. Konstantinas Andrijauskas.

Diskusijoje taip pat dalyvavo Seimo nariai, užsienio diplomatai, politikos mokslų atstovai ir politologai.

  

Plačiau

2015-02-05
Europos Komisija paskelbė Komunikatą „Visuotinė partnerystė siekiant panaikinti skurdą ir užtikrinti tvarų vystymąsi po 2015 m.“

Šiandien Europos Komisija paskelbė Komunikatą „Visuotinė partnerystė siekiant panaikinti skurdą ir užtikrinti tvarų vystymąsi po 2015 m.“, kuriame išsakė savo poziciją, kaip Europos Sąjunga ir valstybės narės galėtų prisidėti prie tarptautinių pastangų, siekiant panaikinti skurdą ir skatinti ekonomikos augimą besivystančiose šalyse po 2015 metų. Skurdo panaikinimas ir tvarus vystymasis ir toliau lieka svarbiausiais uždaviniais. Komunikate nurodoma, kokie pagrindiniai elementai turėtų tapti visuotinės partnerystės dalimi. Tai, be kitų dalykų, – palanki politinė aplinka, gebėjimų stiprinimas, nacionalinių ir tarptautinių viešųjų finansų mobilizavimas ir veiksmingas naudojimas, optimalus prekybos ir technologijų, migracijos teikiamos naudos ir veiksmingas privačiojo sektoriaus bei gamtos išteklių panaudojimas. Komunikate taip pat pabrėžiamas poreikis sukurti tvirtą visų lygių stebėsenos, atskaitomybės ir peržiūros sistemą.

Plačiau

 
Archyvas
 
 Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
      01
02030405060708
09101112131415
16171819202122
23242526272829
3031     
Kovas
    2015     
 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

{Europa go}